Ar stresas pagreitina senėjimo procesą? Tiesa apie kolageno praradimą, smegenų miglą ir hormonų disbalansą
Jaučiatės pavargę dar prieš prasidedant dienai? Štai kodėl taip yra:
Ar kada nors atsibudote jau pavargę – ne todėl, kad nepakankamai išmiegojote, bet todėl, kad jūsų protas niekada nenustojo veikti?
Persekiojančios mintys. Ilgai trunkanti įtampa. Ramybės neduodančios neužbaigtos užduotys ar nepabaigti darbai, ar kokie nors neišpręsti reikalai. Vidinis nerimas. Daugeliui tai nėra retas reiškinys – tai tiesiog jau tapo įprasta būsena.
Ir nors jūs galbūt iš karto nepastebite tos psichinės perkrovos kainos, jūsų kūnas ją tikrai jaučia.
Kūnas neskiria streso dėl darbo terminų, emocinės įtampos, vėlyvų naktinių naršymų telefone ar sutrikusio miego. Jūsų nervų sistemai stresas yra stresas – ir jis aktyvuoja kūno "išgyvenimo" mechanizmus.
Kai ši būsena tęsiasi savaites, mėnesius ar net metus, kūnas pradeda tyliai eikvoti savo energijos atsargas, mažindamas savo gebėjimą gyti, atsinaujinti ir ilgai gyventi.
Ilgalaikio streso poveikis žmogaus kūnui
Nors stresas atrodo „psichologinis“, jo ilgalaikis poveikis yra giliai fizinis. Štai kaip jis palaipsniui silpnina jūsų vidinius organus ir tyliai pagreitina senėjimo procesą:
1. Lėtinis stresas pagreitina ląstelių senėjimą
Esant nuolatiniam stresui, antinksčiai išskiria padidėjusį kortizolio kiekį – pagrindinį streso hormoną. Kortizolis savaime nėra blogas, bet jo perteklius daro didelę žalą organizmui.
Didelis kortizolio kiekis:
- Sutrikdo endokrininę sistemą;
- Lėtina ląstelių regeneraciją;
- Padidina oksidacinį stresą, kuris pažeidžia DNR ir pagreitina senėjimą ląstelių lygiu.
Tai lemia lėtesnį atsigavimą, sumažėjusį odos elastingumą, silpnesnius raumenis ir net žarnyno gleivinės būklės pablogėjimą. Laikui bėgant, organizmo atsinaujinimo mechanizmai nustoja veikti, o ląstelių pažeidimai tęsiasi nekontroliuojamai.
2. Stresas mažina smegenų plastiškumą
Ilgaamžiškumas – tai ne tik tai, kiek ilgai gyvenate, bet ir tai, kaip aiškiai ir džiaugsmingai patiriate gyvenimą. Lėtinis stresas mažina smegenų neurotrofinio faktoriaus lygį – o tai yra svarbus baltymas, reikalingas naujų nervinių jungčių formavimui. Mažėjant smegenų neurotrofinio faktoriaus lygiui, jūsų smegenys praranda neuroplastiškumą – gebėjimą prisitaikyti, mokytis ir išlikti protingoms, o tai gali sukelti:
- Padidėjusį nerimą ir impulsyvumą
- Emocinį sustingimą ar nuotaikos svyravimus
- Prisiminimo ir koncentracijos sumažėjimą
3. Stresas sutrikdo hormonų pusiausvyrą
Kai organizmas yra įstrigęs „kovos arba bėgimo“ režime, jis tarsi nustato mažesnį prioritetą ilgalaikiai sveikatai ir hormonų stabilumui užtikrinti.
Lėtinis stresas yra susijęs su:
- Sumažėjusia skydliaukės funkcija
- Mažesniu testosterono ir estrogeno lygiu
- Sumažėjusiu kaulų tankiu, raumenų mase ir libido
- Nereguliariomis menstruacijomis ar vaisingumo problemomis
4. Lėtinis stresas mažina kolageno gamybą
Galbūt to nepastebėsite iš karto, bet jūsų oda, sąnariai ir jungiamieji audiniai jaučia ilgalaikio streso poveikį. Kolagenas yra gausiausias baltymas organizme. Jis suteikia struktūrą ir stiprumą jūsų odai, sausgyslėms, sąnariams ir vidaus organams. Tačiau kai kortizolio lygis ilgą laiką yra padidėjęs, jis slopina fibroblastus – ląsteles, atsakingas už kolageno gamybą.
O tai sukelia:
- Odos stangrumo ir elastingumo praradimą
- Gilesnes raukšles
- Lėtesnį žaizdų ir audinių gijimą
- Padidėjusius senėjimo požymius veide ir kūne
5. Vidinis ilgai trunkantis stresas galų gale visada pasireiškia išoriškai
Tai, ką sukuriate ir galvojate mintyse, galiausiai pasireiškia ir fiziškai jūsų kūne. Lėtinis vidinis stresas – pernelyg didelis mąstymas, kaltės jausmas, apmaudas, savikritika – slopina parasimpatinę nervų sistemą (atsakingą už poilsį ir gijimą). Tai kenkia:
- miego kokybei;
- virškinimui ir maistinių medžiagų įsisavinimui;
- hormonų gamybai;
- audinių atsinaujinimui ir imuninei sistemai.
Ilgaamžiškumas – tai ne tik ilgesnis gyvenimas. Tai gyvenimas su energija, aiškumu ir atsparumu – dešimtmečiais į priekį. Tai neįmanoma, jei jūsų kūnas pastoviai "dirba" išgyvenimo režimu. Norint aktyvuoti natūralias anti-senėjimo sistemas, jūsų kūnas turi būti ramybės būsenoje, o ne "išgyvenimo" rėžime. Tik tada jis gali:
- Atkurti savo ląsteles
- Atkurti kolageną ir gaminti jo atsargas
- Subalansuoti hormonus
- Stiprinti imuninę sistemą
- Atkurti smegenų plastiškumą
Tai kaip nešiojamas kompiuteris, kurio ekranas įsijungęs, bet baterija visiškai išsekusi — atrodo, kad viskas veikia, bet jis bet kada gali išsijungti.
Norite gyventi ilgiau, jaustis geriau ir išlikti protiškai aktyvūs?
Pradėkite nuo streso mažinimo. Pamirškite kad jums padės naujas stebuklingas kremas nuo raukšlių ar super maistas. Tikrasis anti-senėjimo pagrindas yra šis: išmokite reguliuoti savo nervų sistemą. Sukurkite erdvę ir laiką pailsėjimui. Kvėpuokite giliau. Miegokite ilgiau. Dažniau sakykite „ne“. Atsipalaiduokite. Sulėtinkite tempą. Nes ilgaamžiškumas nėra ateitis – tai kasdieniniai sprendimai, kuriuos priimate čia ir dabar.